Korėja po 1 savaitės

Informacijos ir įspūdžių kiekis būnant Korėjoje jau pribrendo iki naujo įrašo dienoraštyje :) Norėčiau aprašyti tiek išorinius pastebėjimus apie Seulo gyvenimą, korėjiečius, maistą, tiek ir savo pojūčius esant čia.

Atskridau į Seulą prieš gerą savaitę. Pradžioje buvo šiek tiek baisu, kad man čia nepatiks ir norėsiu grįžti, o grįžti negalėsiu. Tačiau po kelių dienų ši baimė visiškai pradingo. Tiesiog negalima norėti iš čia išvažiuoti :) Staigus aplinkos pakeitimas bei puiki aplinka man padėjo labai greitai atsikratyti viso to „bagažo“, kurį turėjau. Aš jau ir nebeprisimenu, ko turėčiau ilgėtis Lietuvoje, kokį aš turėjau gyvenimą, kas buvau. Toks įspūdis, kad viską pradedu iš naujo ir čia viskas priklauso nuo manęs. Čia labai gera vidinė bei išorinė aplinka ir atmosfera augti, mokytis, bendrauti, keliauti. Kartais net jaučiuosi, kad patekau į pasakų šalį :)

Apie Korėją sako, kad trečdalis gyventojų gyvena Seule, o likusieji norėtų jame gyventi. Iš tikrųjų, gyvenant studentų miestelyje, tokiame kaip gyvenu aš, gali net neprireikti išvažiuoti kažkur už jo ribų. Universiteto teritorijoje yra ir bankas, ir maisto bei kanceliarinių prekių parduotuvė, knygynas, valgykla, biblioteka, bendrabutis. Mūsų rajone yra daugybė kavinių, restoranų, knygynų, vaistinių, turgus. Jei man prireikia nueiti į parduotuvę, tai dažniausiai aš jos nepasiekiu, nes viską, ko man reikia aš randu pakeliui gatvėse. Gatvės ištisai pripildytos mažų krautuvėlių, o prekės stovi lauke. Pardavėjų ten dažniausiai net nebūna, bet prekių niekas nevagia.

Korėjiečiai labai širdingi žmonės. Jei gatvėje nuperku iš senutės sausainių, tai ji man būtinai duoda dar šiek tiek į saują :) Jei perku ką nors supermarkete, būtinai duoda mažų dovanėlių. Restoranuose, be to, ką užsisakome, visada atneša keletą lėkštučių su kimči, jūros gėrybėmis, daržovėmis ir vandens. Beje, arbatpinigių ten niekas nereikalauja :) Atsiskaitymas vyksta pavalgius prie kasos ir visi moka tiek, kiek parašyta čekyje. Beje, šiandien valgiau aštrią sriubą su koldūnais, makaronais, grybais ir pupelėmis (viskas atrodė kaip makaronai, išskyrus koldūnus). Kai suvalgiau sriubos sudedamąsias dalis, turėjau dar ryžių, kuriuos įsibėriau į sriubą. Bet buvo jau per daug… :)

Vienas nelabai teigiamas dalykas, kurį galima pastebėti korėjiečių, ypač jaunimo, kultūroje, tai jų beatodairiškas siekimas pamėgdžioti amerikiečių kultūrą. Amerika – tai dėmesio nestokojantis klausimas Korėjoje. Vienintelės Amerikos ambasada Korėjoje yra saugoma daugybės sargybinių, o JAV kultūros centras užsidarė prieš keletą metų dėl nuolatinių padegimo mėginimų ir protestų. Matyt dėl tokio stipraus JAV kultūros plitimo kai kurie taip stipriai jai priešinasi. Šį plitimą aš pastebėjau ir universitete. Lankau dalyką „Amerikos kultūra ir jumoras“ pas profesorių David A. Mason. Iš trisdešimties studentų tik keli yra ne korėjiečiai. Per paskaitą kiekvienas iš mūsų turėjo atsistoti ir prisistatyti prieš auditoriją. Tai sukėlė tikrai daug sunkumų korėjiečiams – jie neapsakomai drovūs! Įsiminė vienas vaikinas, kuris prisistatė, jog tik ką grįžo iš tarnybos armijoje – jis visas drebėjo iš nerimo. Tas pats buvo ir daugeliui merginų. Tačiau dar įdomesnis buvo visų kalbėjimo stilius. Dėstytojui jie sakė „hi“, apie jį visąlaik šnekėjo „he“, labai gėdijosi, bet mums sakė „you, guys“. Kitais žodžiais – nėra supratimo apie elementarią pagarbą amerikiečių kultūroje. Ji taip siekiama, kad net perlenkiama lazda. Ką aš veikiu šiose paskaitose? Mokausi korėjiečių kultūros, žinoma ;)

Kitas dalykas, kurį lankau – tai Korėjos budizmas, pas tą patį dėstytoją. David A. Mason buvo vienas iš programos „Temple-Stay“ kūrėjų. Tai programa, kuri leidžia užsieniečiams ir pastaruoju metu labiau net patiems korėjiečiams vienai ar dviem parom pasilikti budistų vienuolyne ir dalyvauti vienuolių gyvenime. Profesorius sakė, kad šį semestrą mes taip pat sudalyvausime šiame nuotykyje :) Taip pat sakė, kad žino vienuolyną, kuris turi savo kovos meną, taigi galėsime nuvažiuoti tenai (dėl mano kovos menų pomėgio ;)).

Pagrindinis mano laiką užimantis dalykas žinoma yra korėjiečių kalbos kursai. Pirmomis dienomis buvo tikrai niekas nesuprantama, bet dabar jau pradedu pagauti kryptį. Čia jau kelis metus studijuojantis korėjiečių kalbos filologiją Martynas išmoko kalbą be ypatingų pastangų per pusantrų metų. Tai mane įkvėpė išmokti ją per pusę metų :) Mane supa užsienio studentai, kurie moka kartais ir po 5 kalbas, tarp kurių pasitaiko ir visiškos egzotikos.

Nuo ateinančios savaitės nusprendžiau visiškai užpildyti savo tvarkaraštį nuo 9 iki 16 valandos ir dukart per savaitę lankyti TaekWonDo :) Taigi, labanaktis :))

Nuoširdžiai Jūsų, Kristina (경미)