Per Čiusoką tranzu po Japoniją

Per Korėjos šventę Čiosoką su Karina ir Martynu išvarėm į Japoniją. Pradinė idėja buvo aplankyti Kanazawoj mano broliuką, kuris tuo metu ten turėjo koncertuoti su choru. Bet galiausiai aplankėme ir pamatėme daug daugiau vietų…

Ilgai svarstėme, ar skristi, ar plaukti keltu iš Pusano. Plaukti šiek tiek pigiau, bet dar reikia važiuoti virš 4 val. į Pusaną ir atgal. Aš labai norėjau plaukti, nes atrodė įdomiau. Jau neprisimenu kodėl, bet nusprendėme plaukti. Pramogų kelte aišku ne per daugiausia buvo, bet mums fantazijos netrūko. Apskritai per visą kelionę vyravo labai nerimta nuotaika ;)

Prieš kelionę aš pasižiūrėjau orų prognozę ir ji buvo nekokia – visuose miestuose, kuriuos ruošėmės aplankyti, visas dienas turėjo lyti. Laimei lijo tik vieną parą, kai mes atplaukėme į Osaką ir apžiūrinėjom Kiotą.. ir naktį, kai tranzavom iš Kioto.
Kadangi Japonijoje brangu, ypač kai jenos kursas pakilo, tai valgėme maistą iš convenience store ir gėrėm kavą, kurią nusipirkom kelte. Mums toje kelto parduotuvėlėje turbūt buvo proto aptemimas, nes tik nusipirkusios tuos 12 pakelių kavos supratom, kad neturim puodelių. Galima sakyti, kad nuo tada ir prasidėjo mūsų bomžavimo istorija. Pirma naudojom popierinius puodelius iš tos pačios kelto parduotuvės, kuriuos gavom kartu su arbata. Po to kai jie permirko, ieškojom naujų. Aišku radom, bet nuo tada visas smulkmenas – vienkartinius puodelius, šaukštelius, pagaliukus ir t.t., norėjom pasilikti, nes „o gal prireiks“.

Praleidę Kiotę vieną dieną, vakare išsiruošėm tranzuoti. Japonijoj
naktį trims užsieniečiams tranzuoti nėra labai geros sąlygos. Iš Kioto mus paėmė gana greitai, bet kitoje service area’joj praleidom kokias 4 valandas. Na bet galiausiai apie 9 ryto atsiradom Kanazawoj. Vienas japonas iš Kanazawos pakraščio nuvežė iki stoties, nes mes praeidami pro šalį paklausėm, kaip čia mums į stotį nusigaut. Jis negalėjo patikėt, kad eisim pėščiom, tai jam nieko kita neliko, kaip nuvežti :) Brolio viešbutis netyčia buvo prie pat stoties, tai iškart labai šauniai radom ir susitikom :) Pagaliau pasijautėm kaip nebebomžai, nusiprausėm, susišukavom, papusryčiavom, tiesa,  prie stoties. 14 val. brolio choro koncertas, tai žinoma pasiklausėm. Chore dainavo dar du lietuviai – Milda ir Liutauras, tai iškart po koncerto visi nuvarėm pasidairyti po Kanazawą.

Kitą dieną, sekmadienį, choras išvažiavo į netoliese esantį miestą Nanao, o mes tęsėm pasidairymą po Kanazawą. Aplankėm labai gražų Kenrokuen sodą.
Keltas iš Osakos jau pirmadienį, tai ilgai negalėjom supręsti, ar ištranzuoti sekmadienį vakare, ar pirmadienį iš pat ryto. Galiausiai nusprendėm bandyti išvažiuoti vakare. Šitas tranzas tai buvo pats bomžiškiausias, iš visų, kuriuos man teko patirti ;) Nukakom į kažkokį neteisingą Kanazawos pakraštį, kur beveik nebuvo mašinų link Osakos. Pralaukę pusantros valandos nusprendėm grįžti ir važiuoti labai brangiu naktiniu traukiniu. Bet iki stoties irgi reikėjo nusigauti. Pradėjom valandos trukmės kelionę pėsčiom, kai mums sustojo japonas ir paklausė, kur einam. Mes aišku pasakėm, kad į Osaką. Tas baisiausiai nustebo ir pasisiūlė mus kur nors nuvežti. Paprašėm, kad nuvežtų į artimiausią service area. Tai nebuvo pati populiariausia vieta. Vienintelis geras dalykas toje vietoje buvo tas labai šiltas maisto ir gėrimų automatų kambarys… Su Karina nusipirkom arbatos, kavos, atsisėdom prie stalo, išgėrėm.. ir taip kažkaip užmigom. Iš pradžių dar bandėm kalbinti užeinančius vairuotojus, bet niekas mūsų nenorėjo. Pramiegojom mes ant to stalo iki 6 val., kai prašvito. Išeinam mes laukan – o ten Martynas visas toks nuo šalčio susitraukęs, pakelėj tupi :)) Pradėjom ir mes tranzuot, iki kelto vis dėlto ne tiek daug laiko buvo likę. Maždaug po valandos sustojo moteriškė, kuri važiavo tik iki Fukui, apie 100 km. Mums aišku buvo visai nesvarbu, kur ji važiavo, teisinga kryptimi – ir gerai. Mes su Karina ir vėl atsijungėm, tik per miegus girdėjom, kaip smagiai jie su Martynu šnekučiavosi, juokėsi. Atsibudom po trijų valandų – dar važiuojam. Ogi pasirodo jau Osakoj buvom, moteriškė nusprendė mus nuvežti iki pat galo. Dar kokią valandą ar daugiau važinėjom po Osaką ir bandėm atrasti, kur tas mūsų keltų terminalas. Atvažiavom dvi valandos iki kelto.

Kelte žinoma vėl nenuobodžiavom, su Martynu net buvom karaokėj :) Atplaukę gerą pusdienį praleidom Pusane. Ten nuostabiai gražus paplūdimys, šiltas valnduo, saulėta. Labai gailėjomės su Karina, kad nepasiėmėm atsarginių šortų ir maikės (maudymosi kostiumas Korėjoj) ir pavydėjom Martynui, kuris maudėsi.
Grįžom į Seulą jau visai vėlai vakare ir net neprisėdau prie namų darbų. Tiesa, iki šiol neprisėdau… ;)

(Lietuvių šeima prie Kanazawos Akabane salės)

Kas pas mane vyksta

Jau seniai nieko nerašiau. Ne todėl, kad nėra ką, bet todėl, kad jau matyt pripratau prie naujo gyvenimo būdo ir neatrodo, kad vyksta kažkas ypatingo.

Praeitą šeštadienį buvau Asian Song Festival. Su Milda nusprendėm pasižiūrėti, kas tai per daiktas. Ištvėrėm dvi valandas, nes nebegalėjom pakęsti popso ir klykiančių paauglių ;)

Pradėjau lankyti tekvondo ir labai tuo džiaugiuosi! Jaučiu, kad kelienas praktiškai sveikas ir esu pilna jėgų. Prisiminiau, kad per tongilmudo mokėmės visus spyrius iš tekvondo, todėl man gana lengva. Šiandien per treniruotę šiek tiek lengvai sparinomės, tai pas mane aišku net nuo menkiausių prisilietimų atsirado mėlynės.

Prieš beveik dvi savaites mūsų korėjiečių kalbos grupę padalijo pusiau ir vieną dalį prijungė prie antro lygio mainų studentų, o mūsiškę prie trečio lygio mainų studentų. Bet mes aišku vėl nepatenkinti. Nes grupėse beveik po 20 žmonių ir antrame lygyje, pasak buvusių klasiokų, mokosi visiški „bėzdariai“. Taigi po Čiusoko, nuo spalio 5 d. mus vėl sujungs į vieną grupę ir mokys trečio lygio :) Jaučiu, kad mano korėjiečių kalbos žinios smarkiai sumenko, nes naujos gramatikos ir naujo žodyno daug, norisi panaudoti, o neišeina, todėl vos ką pramekenu.

Spalio 1 d. su Martynu ir Karina plaukiam į Japoniją, jėėė! Už kiekvieną ne Korėjoje prabūtą dieną nuskaičiuos po 30$, nu bet nieko, išgyvensiu. Svarbiausia, kad susitiksiu su Ruomiu :)

Su klasiokais nusprendėm savaitgaliais rinktis pas ką nors namie, kur yra virtuvė, ir gaminti vakarietišką maistą. Reikės kaip nors pabandyti išvirti cepelinų :) Martynui pavyko, pavyks ir man. Fighting! he he…

Blogged with the Flock Browser

Pirma mokslų diena

Šiandien buvo pirma mokslų diena. IIE (Institute of International Education) foje suradau savo vardą ir nusileidau į B109 audotoriją. Aš atėjau tuo pat metu kaip ir viena mergina iš Mongolijos Surjon. Klasėje jau visos vietos buvo užimtos… mokytojas buvo ne korėjietis ir kalbėjo angliškai labai aiškiai… mūsų jo sąraše nebuvo… visi studentai buvo azijiečiai… todėl suabejojau, ar čia korėjiečių kalbos paskaita ir paklausiau mokytojo. Jis atsakė taip, čia trečias lygis (tas, kurio man reikia). Sugrįžom su kėdėm iš kitos auditorijos (mums pritrūko) ir tada mokytojas irgi suabejojęs paaiškino, kad čia anglų kalbos pamoka ;) Mat pamokos vyksta ir iki devynių ryto.

Devintą mūsų susirinko trylika studentų – daugiausia iš Europos, trys 30+ metų. Pradžioje dar kilo šurmulys, kai mokytoja paklausė, ar čia Elementary 2 klasė. Aš asmeniškai galvojau, kad čia Intermediate 1, kur aš ir priklausau. Per pertrauką išsiaiškinom, kad daugelis mūsų jau praėjo šį lygį ir apskritai mūsų visų lygiai pakankamai skiriasi. Koridoriuje netyčia (beveik) sutikau Yun Seyun mokytoją iš praeitų metų ir ji aišku labai apsidžiaugė mane pamačiusi! Aš jai pasakiau, kad mūsų nemažai norėtų į aukštesnį lygį. Pasirodo, kad iš mūsų keturiasdešimties KGSP studentų Intermediate grupės nesusidarė – tik Beginner ir Advanced.

Po kitos valandos atėjo kita mokytoja ir mes pradėjom rimtai duskutuoti apie naujos, Intermediate, grupės sudarymą. Vienas studentas išėjo į Advanced, bet dar neapsisprendė, ar ten likti. Kita studentė išėjo į Beginner, nes kalbos mokėsi pati ir nelabai suprato, ką mes kalbėjome. Taigi pasiskirstėme 5:6, kur 5 nori likti Beginner 2 ir 6 nori išeiti į Intermediate 1. Buvome šešiese nuėję į administraciją su tokiu prašymu. Kaip taisyklė, grupėje turi būti mažiausiai 7 studentai. Todėl jei mums grupės nesudarys, galėsime prisijungti prie mainų studentų. Tokiu atveju per tris mėnesius išeitume vieną lygį. Žymiai geriau būtų, jei sudarytų naują grupę – tuomet per keturis mėnesius išeitume du lygius. Fingers crossed!

O šiaip tarp mūsų trylikos visi labai faini! Jau turėjau progą pademostruoti WonHwaDo :) Be to visi labai motyvuoti mokytis. Praeitais metais visi mokėsi, bet dabar vis dėlto matosi daugiau motyvacijos.

Beje, susipažinau su dar viena lietuve ;) Justina. Pradėjo mokytis korėjiečių klabą nuo pirmo lygio.

Blogged with the Flock Browser

Kaip aš patekau į Korėją

Jau daug kas manęs klausė, kaip aš atsidūriau Korėjoje, ką studijuoju ir kas už visa tai moka. Todėl kaip ir žadėjau, čia apie tai parašysiu.

Korėjoje aš studijuoju pagal Korėjos Vyriausybės stipendiją. Tai reiškia, kad mokslą ir gyvenimo išlaidas apmoka vyriausybė. Tiksliau, mokslas nemokamas, o pragyvenimui duodama 900,000 vonų (maždaug 1800 Lt) mėnesiui. Jei kalbėti apie išlaidas, tai bendrabutis man kainuoja 150,000 vonų per mėnesį, o maistui aš planuoju išleisti apie 400,000 vonų per mėnesį. Apskritai kainos Korėjoje panašios kaip ir Lietuvoje.

Korėjos Vyriausybės stipendijas skiria ir tvarko NIIED – National Institute of International Education. Ši organizacija nepasižymi operatyvumu ir šiaip laiku nieko tikėtis iš jos neverta, bet vis dėlto gerai, kad tokia yra. Internete – http://www.niied.go.kr/. Šiame tinklalapyje nuėjus į English -> Korean Government Scholarship Students, prie Bulletin Board galima rasti išsamiai aprašytas taisykles apie šią stipendiją.

Aplikuoti reikia per Korėjos ambasadą, kurios Lietuvoje nėra, bet yra Danijoje. Ambasada gali ilgai neatsakyti, todėl geriau paskambinti ir sužinoti atsakingo žmogaus e-mailą. Pradžioje reikia nusiųsti (paprastu paštu) application form, kurią galima rasti NIIED tinklalapyje. Po to paprašo diplomo su priedeliu, dviejų rekomendacinių laiškų, pažymos iš gydytojo su atliktais visokiausiais tyrimais, pasų kopijų ir pan. (viską e-mailu). O po to ilgas laukimas, kuris gali užsitęsti mėnesiu ilgiau, nei buvo žadėta.

Šiemet mes iš Lietuvos aplikavom dviese, tai abi stipendiją ir gavom. Stipendija skiriama bakalauro (studentams iki 25 m.), magistro ir doktorantūros studijoms. Reikalavimų yra nedidelis sąrašas, bet svarbiausias kriterijus yra pažymių vidurkis. Šiemet stojantiems į graduate programas kriterijus buvo 8,5 balo.

Prieš stojant į bet kurį universitetą ir bet kurią specialybę iš pateikto sąrašo, reikia išlaikyti korėjiečių kalbos egzaminą (lygis skiriasi priklausomai nuo universiteto ir specialybės). Kad išlaikyti egzaminą, yra privaloma pusę metų arba metus studijuoti korėjiečių kalbą universitete, kurį paskiria NIIED. Mane paskyrė į Kyunghee, o Kariną į Yonsei. Po kalbos kursų reikia (bet šiaip nebūtinai) stoti į pasirinktą universitetą. Galima įrašyti berods dvi vietas. Neįstojus niekur, NIIED savarankiškai parenka belenkokį universitetą ir belenkokią specialybę. Dažniausia tai būna ne Seule.

Iki šiol norėjau studijuoti Yonsei universitete International Trade and Finance, bet sužinojau, kad negalima stoti į tarptautines programas. Todėl matyt teks rinktis kažką panašaus ir mokytis korėjietiškai. Gerai, kad vadovėliai vis vien angliški. Girdėjau, kad iš angliškų vadovėlių mokomasi daugelyje Seulo universitetų, tik paskaitos vyksta korėjietiškai.

Jeigu ką nors pamiršau paaiškinti, kreipkitės :-)

Blogged with the Flock Browser

Korėja po 1 savaitės, 2

Ne, tai ne deja vu :) Antrą kartą praėjo mano pirma savaitė Korėjoj.

Vakar Agnė pakvietė susitikti su austre, su kuria ji susipažino per Couch Surfing ir kažkokia lietuve Simona, kurią ta austrė atsives. Bet ta Simona neatėjo, užtat atėjo kita lietuvė Milda! Be to ta Simona turi dar kažkokią draugę lietuvę… Jos visos iš Korjo universiteto. Kol kas mano paskaičiavimais Seule yra 11 lietuvių. Be abejo kiekvienas iš jų mano, kad Korėjoje yra vienintelis iš Lietuvos ;)

O šiandien įvyko mūsų programos kaip ir atidarymas, Kyunghee mūsų vyriausybės sponsoriuojamų studentų buvo apie 50. Taip pat laikėm taip vadinąmą Placement Test, pagal kurį nustatys mūsų korėjiečių kalbos žinių lygį ir paskirstys po grupes. Iš gramatikos ir rašymo pusės aš manau, kad pasirodžiau gana gerai. Per pokalbį keli žodžiai užkliuvo, bet pasikalbėjom visai smagiai. Paklausė, ką aš studijavau, kai buvau Korėjoj praeitais metais. Aš aišku pamiršau, kaip pasakyti Education, tai paklausiau, kaip vadinasi tas pastatas, kuriame mes buvome. Jis vadinasi Institute of International Education ;) Tai kai pasakė ir prisiminiau.

Taip pat sužinojau „gerą“ naujieną – dar vienas siurprizas. Mokysimės ne 4 val., o 6 val. per dieną! Viena valanda pietums. Šitą naujovę įveda tik dabar, kad mes geriau išlaikytume TOPIC egzaminą po šitų kursų. Taip pat papildomai galima lankyti prancūzų arba ispanų arba dar kažkokius (praklausiau) kursus. Manau pasirinksiu ispanų…

Pasistengsiu vėliau įkelti nuotraukų. Kažkaip vis pamirštu pasiimti fotoaparatą.

Lietuva – Korėja, pradžia

Štai aš ir čia! Kai kam gali atrodyti labai toli, bet iš tikrųjų to atstumo nesijaučia. Tereikia atvažiuoti į oro uostą, o po kiek laiko iš kito oro uosto namo. Toks ir atstumas – 15 valandų :)

Nuo ko čia pradėt? Jausmas labai įdomus: kai buvau Lietuvoje, ilgėjausi Korėjos, bet grįžusi to ilgesio kol kas nenumalšinau. Nes viskas nors ir taip pat, bet jau ne taip. Man mažai kas yra nauja, visa aplinka ir tvarka pažįstama. Svarbiausi vis dėlto seni pažįstami ir draugai. Dabar kai ką nors sutinku – nerealiai faina. Ypač dabar, kai turiu veikiantį telefono numerį (010-7215-7895), galiu su visais susisiekti.

Mūsų, lietuvių, šįkart Korėjoje labai daug. Esu aš, Karina, mano kambariokė Kristina, jos grupiokas Mantas, dar tarp mainų studentų Agnė ir dvi lietuvės, su kuriom mes dar nesusipažinom. Na ir aišku Martynas :) Norėčiau jas kaip nors pagauti, nes rytoj su Karina suplanavom lietuvių grupės vakarienę.

Kalbant apie vakarienę, aš jau tris dienas sugebu išvengti korėjietiško maisto, kas yra labai nuostabu, kadangi nusprendžiau nevalgyti aštriai ir ryžių. Pirmus du vakarus gaminom pas draugus visokias daržoves, o šiandien radau studentų valgykloj, esančioj prie pat bendrabučio, kažkokį tai 탕수육 (saldžiarūkštė kiauliena), kuri buvo neaštri ir be ryžių. Tik labai daug tešlos…

Šią savaitę mes dar nesimokome, nes turime pasitikrinti dėl H1N1. Tai ir nėra labai ką veikti… Tik gerai, kad galima neskubant susitvarkyti vizą ir išsiaiškinti visą NIIED tvarką, kuri iki šiol mums neaiški ;) Tai kol kas tiek.

Mano magistro baigiamasis darbas

Nusprendžiau čia įdėti savo šviežiai iškeptą magistro darbą. Juk žadėjau dalyvavusiems apklausoje, kad paskelbsiu. Dar nėra jo recenzijos, bet iš žodinių atsiliepimų sprendžiant, jis įdomus, bet nepakankamai moksliškas. Ginsiu šį darbą prieš komisiją ateinantį pirmadienį. Jei gausiu mažiau 7 – pažymio neskelbsiu ;)

Ai, beje – jo pavadinimas „Demokratinės minties raida Pietų Korėjos ir Lietuvos aukštajame moksle: lyginamoji analizė“. Nenuobodaus skaitymo.

Apklausa magistro darbui

Atlieku studentų apklausą apie užimtumą mokykloje ir universitete. Tokį tyrimą jau esu atlikusi Korėjoje prieš metus, dabar renku duomenis Lietuvoje. Būčiau labai dėkinga už Jūsų sugaištą laiką.
http://www.publika.lt/lt/apklausa-15-4a07d55ab3c31.html

Kimči

Čia aprašysiu, kaip mes namuose gaminomės kimči. Yra daugybė receptų paruošti daugybei rūšių kimči. Aš savo gamybos kimči daviau paragauti vienam korėjiečiui ir jis pasakė, jog tai baltoji kimči rūšis. Tebūnie :-) Šis receptėlis, kurį aprašysiu, tikrai nepretenduoja į geriausią paruošimo būdą – tiesą sakant manau, kad galima pasigaminti daug paprasčiau ir skaniau (toptelėjo pasižiūrėti Youtube). Bet mano žinia ta, kad Lietuvoje pasigaminti gana tikro skonio kimči yra įmanoma!
Kimči gali būti gaminami iš visų rūšių kopūstų, ridikų ir dar bala žino ko. Keletas nuotraukų apačioje.

Mes bandėme pasigaminti pirmoje nuotraukoje pavaizduotus kimči.

Taigi jums reikės:

• 1 kiniško kopūsto
• 1 baltojo ridiko (geriau tinka tas žalsvas plokščias, nei tas baltas pailgas)
• svogūnų laiškų
• imbiero miltelių
• 1/4 stiklinės aitriųjų paprikų miltelių (tikras kimči gaminamas su pipirų lakšteliais, bet Lietuvoje yra tik smulkių miltelių)
• 1/4 stiklinės druskos
• 3 skiltelių česnako
• (sezamo sėklų)

Gamybos eiga:

1. Nuimkite kopūsto lapus ir perpjaukite kiekvieną išilgai į dvi puses.
2. Paruoškite druskos tirpalą – ištirpinkite druską 1 stiklinėje šalto vandens.
3. Įdėkite kopūstus į pakankamai didelį indą ir užpilkite druskos tirpalu. Vienos stiklinės kopūstams apsemti neužteks… tokiu atveju aš užpilu daugiau vandens, nors nežinau, ar tai teisinga. Šiame vandenyje kopūstai turi pramirkti nuo 5 val. iki 1 dienos. Geriausia palikti juos nakčiai.
4. Vandenį nupilkite į atskirą indą. Kopūstus kruopščiai įtrinkite pipirų ir imbiero milteliais.
5. Smulkiai supjaustykite česnaką, 2 cm ilgio juostelėmis svogūnų laiškus ir nedideliais gabalėliais ridiką.
6. Viską sumeskite į indą su kopūstais ir užpilkite tuo pačiu vandeniu. Galite įmesti šaukštelį kitą sezamo sėklų (aš įmetu ir daugiau). Tuomet indą sandariai uždarykite ir laikykite kambario temperatūroje nuo 3 parų iki 6 mėnesių ;-) Pateikite smulkiau sukarpę žirklėmis.

Keli pagerinimai:

• Vietoj to, kad kopūstus trinti pipirais ir imbieru, o vėliau maišyti su likusiom daržovėm, galima atskirai pasigaminti tokį padažiuką iš pipirų, imbiero, česnako, svogūnų laiškų ir ko nors skystesnio, pvz. sojos padažo. Vieną receptą žinau, kur dar įmaišo mikseriu susmulkintų obuolių ir kriaušių. Tuomet smulkiau supjaustytus kopūstus ir ridiką tiesiog sumaišyti su šiuo padažu ir palikti sandariame inde. Jei padažas pakankamai skystas, vandens pilti nereikia.

Na gerai, tai buvo tik vienas pagerinimas.

Iš patirties galiu pasakyti, kad 3 parų laikymo neužtenka, kad kopūstai įgytų tikrų kimči skonį. Tam reikia mažiausiai 5 parų.
Skanaus!

Pradedama nauja skiltis – korėjietiško maisto gaminimas

Praeitų metų lapkričio 16-ąją, o būtent per toostis.com pirmąjį gimtadienį, su Giedriumi pradėjome kalbėtis apie korėjietišką maistą ir kaip mes jo pasiilgome. Su Giedriumi mes susipažinome Korėjoje, nors pasirodo, jog baigėme tą pačią gimnaziją Klaipėdoje. Žodžiu taip bekalbėdami nusprendėme pabandyti kada nors pasigaminti ko nors korėjietiško. Pirmasis bandymas įvyko po kelių mėnesių ir nuo tada jau spėjome išbandyti keletą patiekalų. Atėjo momentas, kai prireikė visas tas žinias ir bandymų metu įgautą patirtį užrašyti taip, kad nepamirštume patys ir kad būtų naudinga kitiems, ypač Lietuvoje.

Taigi pradėsiu užrašinėti mūsų bandytus receptus su nuotraukomis ir patarimais, kur gauti reikalingų produktų (dažniausiai tiesiog rašysiu, kad reikalingų produktų Lietuvoje nėra). Pirmasis įrašas bus skirtas patiekalui, kurį korėjiečiai valgo kasdien pusryčiams, pietums ir vakarienei. Ne, tai ne ryžiai – tai kitas populiariausias patiekalas – kimči ;-)

Beje, lauksime klausimų, patarimų ir pasiūlymų. Būtų malonu atrasti ir kitų, bandančių pasigaminti Azijietiškų ir ypač Korėjietiškų patiekalų :-)