Lietuva – Korėja, pradžia

Štai aš ir čia! Kai kam gali atrodyti labai toli, bet iš tikrųjų to atstumo nesijaučia. Tereikia atvažiuoti į oro uostą, o po kiek laiko iš kito oro uosto namo. Toks ir atstumas – 15 valandų :)

Nuo ko čia pradėt? Jausmas labai įdomus: kai buvau Lietuvoje, ilgėjausi Korėjos, bet grįžusi to ilgesio kol kas nenumalšinau. Nes viskas nors ir taip pat, bet jau ne taip. Man mažai kas yra nauja, visa aplinka ir tvarka pažįstama. Svarbiausi vis dėlto seni pažįstami ir draugai. Dabar kai ką nors sutinku – nerealiai faina. Ypač dabar, kai turiu veikiantį telefono numerį (010-7215-7895), galiu su visais susisiekti.

Mūsų, lietuvių, šįkart Korėjoje labai daug. Esu aš, Karina, mano kambariokė Kristina, jos grupiokas Mantas, dar tarp mainų studentų Agnė ir dvi lietuvės, su kuriom mes dar nesusipažinom. Na ir aišku Martynas :) Norėčiau jas kaip nors pagauti, nes rytoj su Karina suplanavom lietuvių grupės vakarienę.

Kalbant apie vakarienę, aš jau tris dienas sugebu išvengti korėjietiško maisto, kas yra labai nuostabu, kadangi nusprendžiau nevalgyti aštriai ir ryžių. Pirmus du vakarus gaminom pas draugus visokias daržoves, o šiandien radau studentų valgykloj, esančioj prie pat bendrabučio, kažkokį tai 탕수육 (saldžiarūkštė kiauliena), kuri buvo neaštri ir be ryžių. Tik labai daug tešlos…

Šią savaitę mes dar nesimokome, nes turime pasitikrinti dėl H1N1. Tai ir nėra labai ką veikti… Tik gerai, kad galima neskubant susitvarkyti vizą ir išsiaiškinti visą NIIED tvarką, kuri iki šiol mums neaiški ;) Tai kol kas tiek.